Tie kurie pažinojo Bastian tamsą sakė,kad jis velnias, pats šėtonas atsibeldė į žemę pasmerkti gyvūjų..taip,gal tai tiesa, daug bjaurių ir baisių dalyku jis padarė per savo ganėtinai trumpą ir apgailėtiną gyvenimą. Bastian charakteris dvilypis,galėtum pamanyti,kad jis serga asmenybės susidvejinimu, tačiau taip nėra. Vieną akimirką jis malonus,paslaugus,geras, tikras angelas, o jau kitą prasiveržia jo laukinė prigimtis ir lyg netramdomas gaivalas nusiauba viską kas yra aplink. Rein kantrus,tačiau tuo pat metu impulsyvus, yra valdingas ir neatsiprašinėja. Jis pratęs būti teisiu, moka įtikinėti, puikiai meluoja. Jei jam kas naudinga perlips per visas galvas,kad tai pasiektų,jei kažko užsigeidžia, tai gauna tai bet kokia kainą. Emerson yra nugalėtojas nepripažįstantis pralaimėjimo.Jis nemėgsta būti silpnas,o jei jau nutinka taip,kad suskysta kažkieno akivaizdoje,galima laukti tik nelaimės, nes dažniausiai po apgailėtinų emocinių iškrovų ir verkšlenimų ateina pykčio ir pasidygėjimo banga.Vienas Dievas težino kodėl pasmerkęs tiek sielų kankintis ir skaudžiai skirtis su gyvenimu žemėje, nužudęs savo tikrą motiną, prašvaistęs savo gyvenima vien beverčiams ir blogiems darbams vaikinas gavo išganymo galimybę..galbūt skaistykla yra ir pragaras,juk nieko baisiau nėra nei supūti,bet nemirti.

1981 pradžioje, tiksliau iškart po naujųjų metų iškilmių Denveryje, Kolorado valstijoje buvo rasta išprievartauta mergina. Ji jau turėjo šeimą, Liusė Hemthin buvo laimingai ištekėjusi už prekybininko ir turėjo sūnų, tačiau nelaimingą 1981 -ųjų metų naktį,ji išėjo į miestą pažiūrėti fejerverkų. Tokiu metu ypač padažnėja nusikaltimų, tačiau nepadėjo policininkų paguodos žodžiai ar medikų užuojauta. Po kelių savaičių moteris pasijuto..nėščia. Taigi štai tokia buvo Bastian prasidėjimo istoriją. Vaiko žinoma niekas netroško, motina visaip bandė jį nugalabyti,tačiau kūdykis pasitaikė stiprus ir ištvėrė visus iki vieno pasikėsinimus į jo gyvybę, bei sveikas gimė tų pačių metų rugsėjį. Liusę gan greitai paliko vyras, nenorėdamas užsikrauti svetimo vaiko, tad moteriai be jokių santaupų nebeliko nieko kita kaip su dviem vaikais keliauti į Niujorką pas savo prasigėrusį tėvą ir mėgstančią lošti močiutę. Bastian gyvenimas nebuvo gražus, nors motina neprisivertė jo atiduoti į globos namus, tai draudė jos tikėjimas, ji nuoširdžiai nekentė vaiko. Ne kartą močiutė sūpuodavo vaiką prie praviro lango tikėdamasi,kad šis susirgs ir pakratys kojas, kelis kartus jis buvo "užmirštas" lauke siaučiant pūgai,tačiau viskas baigėsi tik keliais nerimtais peršalimais. Su neapykanta širdyse šeimos nariai pasiliko auginti nekenčiama prievartos vaisių. Vos sulaukęs penkerių berniukas suprato,kad šešeriais metukais už jį vyresnis brolis yra daug labiau mylimas nei jis. Mama niekada jo neimdavo ant rankų, nemaitindavo, kartais net nežvilgtelėdavo į jį kiauras dienas, lyg Bastian nė neegzistuotų, senelis būdavo griežtas ir dažnai pykdavo ant jo, versdavo įvairius nusikaltimus ant mažojo Reino. Tik jo brolis, kad ir netikras, buvo jam geras Luka visuomet atsistodavo tarp Bastian ir juo besibjaurinčios šeimos, jis buvo vienintelis,kuris jį tikrai mylėjo,kai berniukas prarado viltį iš vis būti laimingu. Vos sulaukęs dvylikos Rein tapo visiškai savarankišku žmogumi. Motina apsirgo ir dabar kiauras dienas gulėdavo lovoje, senelis jį dažnai mušdavo, o Luka išėjo į karą. Bastian nesuprato kodėl visi jo taip nekenčia,tačiau atrodo po to,kai Luka jį pirmą kartą užstojo nuo senelio lazdos visi lyg ir pradėjo į jį žiūrėti...pagarbiau, lyg ir toleravo labiau, susigyveno,kaip su votimi,kurios negali atsikratyti. Ir Dievas mato Bastianas stengėsi užsitarnauti tą pagarbą ir meilę, viskas ko jis troško,kad dingtų vangumas ir į motina žiūrėtų,kaip žiūrėdavo į Luka, savo tikrą sūnų. Viskas ko jis norė buvo žiupsnelis meilės, vietoje neapykantos. Tačiau nebuvo lemta. Po kelių metų baigėsi karas, bet Luka negrįžo namo. Vietoje to atėjo laiškas...vaikinas mirė nuo patirtų sunkių sužalojimų. Ir viskas prasiveržė lyg užtvenkta upė. Liusė paklaiko ir neteko proto. "Dėl visko kaltas jis, jis, tas padaras kurį pagimdžiau. Jis atnešė Lukai mirtį, jis jį nužudė!" klykė motina. Ištrūkusi iš senelio rankų moteris pačiupo peilį ir suvarė jį į berniuko krūtinę. Bastian taip ir nesuprato kodėl, suvokė tik pigdžiugišką palaimą nušvietusią moters veidą,kai ant baltų vaikiškų marškinėlių pamažu skleidėsi jo kraujo rožė. Ne,jis nemirė, ginklas nekliudė svarbių organų ir tik paviršutiniškai sužeidė berniuką. Niekas į ligoninę jo atsiimti neatėjo,tačiau po kelių dienų jis išėjo pats. "Prakeikta kalė." Štai ką tada pagalvojo Bastianas palikdamas ligoninę. Tada pirmą kartą pajuto,kad nekenčia savo motinos ir to sukrešusio senio,kuris jį talžė diena iš dienos bene dvylika metų. Pyktis ir pagieža užliejo jo grūtine šiluma ir tai privertė pasijusti jį geriau. Vienintelis žmogus kuris jį mylėjo ir kurį jis galėjo gerbti žuvo beprasmiame kare, nebeliko nieko,kas sulaikytų Bastian nuo šuolio į savo pasąmonės bedugnę.
Po dešimties metų Bastian Rein Emerson jau buvo gerbiamas advokatas. Prieš savaite išteisino žmogu nužudžiusį Liusę Hemthin ir jos nukaršusį tėvą jų bute. Tai tiesa,tas žmogus nebuvo kaltas dėl tuodviejų mirties, žudiką užsakė Bastian,kuris dar prieš gerus šešerius metus pasikeitė pavardę ir nutraukė ryšius su ta šeima. Buvo malonu žinoti,kad jie mirė. Tačiau laimigas gyvenimas, sėkmė ir pasitenkinimas ilgai nesitęsė. Rein jau buvo susikrovęs solidų turtą,turėjo prabangų namą, važinėjo geromis mašinomis ir visuomenės akyse buvo kone šventasis. Visiems padėdavo,išteisindavo devyniasdešimt procentų savo klientų, būdavo puikus draugas ir net geresnis meilužis. Bet viskas tėra viena medalio pusė. Bastian niekada nabūdavo gana,jis buvo godus ir gaudamas daug,troško dar daugiau. Jo netenkino vien tik laimėjimai darbe ar lovoje, jam neberūpėjo didejantis kapitalas jo banko sąskaitoje. Po kelių dienų jis nužudė pirmą žmogų savo rankomis,tai buvo jauna kekšė,kurios kūną jis išmetė upėje. Tačiau Bastian mėgavosi kraujo skoniu, šiltas kraujas buvo geriausias,o adrenalinas plūstantis į jo kūną vien pagalvojus,kas nutiktų,jei kas nors jį sučiuptų kaitino venas. Bet žudyti paprastai jam nebuvo įdomu. Vaikinas važinėjo į Deverį,kur ieškodavo aukų. Viskas vyko preciziškai tiksliai. Bastian įkūrė grupuotę, pasiskelbė jos vadovu. Jis buvo mesijas,o jie avinėliai,anarchijos avinėliai. Daugiausiai tai būdavo jauni paaugliai,kai kurie neturėjo nė dvidešimties, bet jam nebuvo svarbu. Jis juos remdavo, duodavo narkotikų,alkoholio,leisdavo šėlti ir naikinti...iki kol ateidavo metas. Kartą mėnesyje kažkas iš grupuotės, dažniausiai mergina turėdavo pasiaukoti ir numirti vardan kitų laisvės, arba atvesti auką vietoje savęs. Geriausiai nekaltą merginą. Tada prasidėdavo mėgstamiausia Bastian dalis. Apleistoje, šaltoje bažnyčioje jie paruošdavo merginos kūną, pirtvirtindavo jį prie kryžiausia, atimdavo nekaltybę ir išgėrę kraują sudegindavo merginą. Greitai pasklido žinia apie serijinį žudiką,skerdžiantį jaunas paaugles viena po kitos. Visi sulaikę kvėpavimą laukdavo naujos aukos, o gal tai bus jų dukra?
2011 metų birželio 29 dieną žudikas buvo sugautas...aukos išgelbėti nepavyko, žudikas mirė vietoje po susirėmimo su policija....kaip šykščiai aprašyta situacija...

2011 metų birželio 28 -osios naktis. Prie naujai pastatytis medinės bažnytėlės atvažavo du visureigiai. Iš vieno jų išlipo Bastian,pasitempęs, su auksine kauke,kurią dažniausiai dėvėdavo. Po kelių sekundžių tuo pačiu keliu atrūko senas pikapas ir sustojo. Šiandien buvo Merės laikas mirti,ji buvo birželio žvaigždutė, bt iš skubos buvo galima suprasti,kad Merė nebenori aukotis vardan jų grupelės,ji turi savo auką. Iš mašinos išvirto penki paaugliai ir paskui save išsitempė apgirtusią meriotę. Jai tikrai nebuvo daugiau septyniolikos. Iš antrojo visureigio išlipo dar penki paaugliai. Visi sustojo puslankiu abipus Bastian ir žiūrėjo kaip daili jaunutė mergina artėja jų link. Estera, toks šios dailios,smulkutės brunetės vardas. Sunkūs baikerio batai, trumputė juoda suknelė,odinis švarkelis ir juodai apvedžiotos akys...žalios lyg lapai po lietaus. Kažkas ją parklupdė,mergina aiškiai sutriko,juk vos prieš sekundę visi buvo tokie draugiški ir mieli. Dabar visų veidai buvo akmeniniai,o ryškios visureigio šviesos žeidė akis. Bastian kilstelėjo ranką ir davė ženklą. Prasidėjo kankinimai. Keli žmonės spyrė Esterai, kai ji pargriuvo klykdama ir verkdama, visi kaip sulaukėję puolė prie jos ir plėšė drabužius. Saldus reginys, vertas kino juostos, Davinčio teptuko...Bastian šyptelėjo. Po kelių sekundžių purvina,suvelta, nuoga ir kūkčiojanti Estera gulėjo nelyginant miško nimfa. Atrodė ji tuo apalps, bet dar sugebėjo gailiai suinkšti bevertį klausimą "kodėl? Ką aš jums padariau?", mergina virpėjo, prie jo priėjo du vaikinai, dailūs,aukšti,puikiai nuaugę vyrukai."Nieko,tu šiąnakt būsi mūsų Madona" saldžiai sučiulba jie jai į ausį, švelniai glostos, prisijungia dar du,jie pakelia Esterą ir nuneša į bažnyčia. Merginos kūnas paguldomas ant altoriaus visi susėda ant suolų trumpai maldai. " Tau, mama..tau ši mano malda..prakeikta kešė" štai ką tą vakarą pagalvojonusiimdamas kaukę ir uždėdamas Esterai ant veido. Penki vaikinai priklaupę prie altoriaus skrupulingai valė kūną, jie nulaižė kiekvieną purviną centimetrą, kraujo lašelį, išbučiavo merginos odą. Tik surijęs kito nešvarumą, gali tapti tyras..merginos irgi greitai prisidėjo. Po kelių minučių Estera jau kabėjo ant kryžiaus. Bastian žengė prie jos lėtai,gėrėdamasis vaizdu. Tai jo karalystė,jis kurią ją,naują ir tyrą...Palietęs mergina pajuto kaip ji suvirpėjo,kaip įsitempė. Šypsena nuslydo jo veidu, Bastian švelniai pabučiavo merginos šlaunį...pirštai nuslydo balta lyg marmuraskoja,pasiekė tarpukojį..švelniai įslydo į makštį ir tereikėjo kelių staigių,stiprių jugesių ir Bastian ištraukė kruvinus,gleivėtus pirštus. Balta oda nuslydo kraujo srovelė o Estera tyliai sudejavo. Išsitraukęs peiliuką Bastian dar akimirką žiūrėjo į savo kruviną ranką,o tada ištiesė geležtę iir suvarė į merginos kūną. Pradūrė plaučius,ji mirs negreitai ir skausmingai. Tada lyg išsekęs Bastian atsisėdo ant Altoriaus,nuleido kojas ir rankas leisdamas joms lengvai karoti. Tie kvailiai lyg šunys pribėgo ir pradėjo laižyti jo kruvinus pirštus, jie norėjo suryti jos nekaltybę. Už nugaros girdėjosi silpnas Esteros inkštimas, o tolumoje pasigirdo policijos sirenos. per kelias sekunde visi išnyko, tik viena mergina, pilkomis ledo akimis pažvelgė į jį gailiai, sėdintį ant altoriaus. Ji jo nemyli..ji jo nemylėjo. Bastian nepakėlė akių. Galiausiai užsirūkė. Automobiliai nutolo,o policija prisistatė visai laiku, buvo lygiai vidurnaktis. Jie įsiveržė į jo šveltą erdvę su ginklais ir sirenomis, tačiau Bastian tik stebėjo mirštančią merginą, ji nusikosėjo krauju,kaip miela, kaip gražu. Jis šyptelėjo ignoruodamas policininkų reikalavimus apsisukti. Ne,jis nemirs nuo kulkos,tai būtų be galo gėdinga. Bastian prisidegė cigaretę , tačiau užsiliepnojo ir jo ranka, ugnis išplito po visus drabužius. Vyras nusverdėjo iki merdinčios ir kūkčiojančios jo Madonos ir apglėbė jos kojas, bažnyčioje pasigirdo klyksmas, tikra giesmė. Į Jo kūną susmigo kelios kulkos, po to dar dvi, bet tai nebuvo svarbu,ugnis lėtai dirbo savo darbą, dabar jie abu su Estera rėkė, abu liepnojo savo pragaro liepnose....

* Vartojo narkotikus, buso priklausomas nuo heroino.
          * Negerdavo absoliučiai jokio alkoholio
          * Susidegino,nors turėjo ugnies fobiją
          * Po jo mirties paaiškėjo,kad viena iš jo draugužiū laukėsi, vaikas gimė negyvas.
          *  Turi randą ant krūtinės, ten kur dūrė su peiliu jo motina, ir penkias kulkų žymes ant nugaros
          * Nekenčia gėlių ir niekam nėra jų dovanojęs per visą savo gyvenimą
          * Sirgo depresija ir yra bandęs nusižudyti. Išgelbėjo tarnaitė